Politinė reklama administruojama LVŽS
kandidato į Europos Parlamentą Bronio Ropės.
Ar jums yra tekę susidurti su situacija, kai Lietuvoje ir kitoje ES šalyje buvo parduodama vienodai ar labai panašiai supakuota prekė tuo pačiu pavadinimu, bet jos sudėtis ir kokybė skyrėsi?

Taip

Ne

Niekada neatkreipiau į tai dėmesio.









Bronis Ropė: „Europarlamentarų parašai padidino šansus dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo“


Koronaviruso pandemijos metu žemės ūkio sektoriaus stabilumas tampa vienu didžiausių prioritetų ne tik Europos Sąjungoje (ES), bet ir visame pasaulyje. Apie ES tiesioginių išmokų žemdirbiams suvienodinimo perspektyvas kalbamės su Europos Parlamento nariu Broniu Rope.

Prasidėjus karantinui, daug kalbėjote apie Lietuvos galimybes apsirūpinti maistu šalies viduje. Kodėl net laisvos rinkos sąlygomis tai yra svarbu?

Turėtume būti labai dėkingi savo šalies ūkininkams, kad, nepaisant didelių sunkumų, kai reikia nelygiomis sąlygomis konkuruoti ES rinkoje, jie bando išlaikyti žemės ūkio sektorių gyvą. Jei negamintume maisto savo šalyje, o tarptautinė prekyba patirtų rimtesnius apribojimus, šalis būtų priversta išgyventi nei daugiau, nei mažiau – badmetį. Jau turime pirmus signalus, kad pasaulis gali su tuo susidurti realiai – dėl koronaviruso pandemijos didžiausia pasaulyje kviečių eksportuotoja Rusija sustabdė javų, o Vietnamas – ryžių eksportą, kad užtikrintų aprūpinimą savo gyventojams.
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija, Pasaulio sveikatos organizacija bei Pasaulio prekybos organizacija jau įspėjo, kad netikrumas dėl maisto prieinamumo gali paskatinti ne tik pavienius atvejus, bet ir visą eksporto suvaržymų bangą ir sukurti maisto produktų trūkumą pasaulinėje rinkoje. Tai gali iškraipyti maisto rinkas ir sukurti nepagrįstą būtiniausių maisto prekių stygių.

Minėjote, kad Lietuvos ūkininkai priversti nelygiomis sąlygomis konkuruoti Europos Sąjungoje. Tikriausiai kalbate apie tiesioginių išmokų žemdirbiams skirtumus..?

Taip, kiekvieną dieną Lietuvoje ūkių sumažėja ir tai reiškia, kad tampame vis labiau priklausomi nuo kitų. Prie šio proceso ženkliai prisideda žemdirbių diskriminacija, kai ES tiesioginių išmokų dydžiai atskirų valstybių narių ūkininkams skiriasi net kelis kartus. Lietuvos žemdirbiai gauna vienas žemiausių tiesioginių išmokų ES. Negana to, ištikus koronaviruso pandemijai, daugelis ūkininkų staiga susidūrė su nepaaiškinamu jų produkcijos supirkimo kainos kritimu, kai, pasiteisinant ekstremalia situacija, ūkininkams už žaliavinę produkciją net atgaline data supirkėjai ėmė mokėti žemesnes kainas. Dėl karantino ūkininkams sunku įsigyti darbui reikalingų priemonių, kyla finansinių srautų sunkumų. O taip pat į neviltį varo nežinomybė dėl ES paramos perspektyvų.

O ką Jūs darote dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo?

Ūkininkai žino, kiek daug ta linkme jau nuveikta, nes patys yra stipriausi ir aktyviausi mano partneriai. Organizavome susitikimus su Europos Komisijos atstovais. Mums pavyko pasiekti, jog kartu su ūkininkais teiktos peticijos pagrindu būtų organizuojami klausymai Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros bei Peticijų komitetuose. Mūsų kartu teikta peticija pripažinta kaip turinti pagrindą ir toliau nagrinėjama. Žinoma, daugiausiai dirbu su tiesiogines išmokas reglamentuojančiais teisės aktais.
Iš naujausių iniciatyvų, kurių dar neturėjome galimybės plačiau aptarti, yra mano jau karantino metu inicijuotas kreipimasis į ES institucijas dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo, kurį kviečiau pasirašyti visus Europos Parlamento narius. Rudenį jau esame surinkę visų europarlamentarų iš Baltijos šalių parašus, pasirašyti atsisakė tik viena Parlamento narė iš Lietuvos. Šiandieninėmis aplinkybėmis būtina užsitikrinti dar daugiau kolegų europarlamentarų palaikymo, tad susisiekiau su visais be išimties Europos Parlamento nariais elektroniniu paštu. Surinkome svarų parašų skaičių, kuris net leistų teikti pataisas dėl tiesioginių išmokų konvergencijos tiesiai svarstymui į Europos Parlamento plenarinį posėdį, apeinant komitetus. Kreipimasis su surinktais parašais šią savaitę įteiktas Europos Parlamento, Europos Komisijos vadovybėms bei Europos Tarybai. Toks tiesioginis europarlamentarų spaudimas ES institucijoms stipriai padidina mūsų šansus pasiekti savo tikslą.

Kokios vis gi  Jūsų prognozės dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams?

Daug kas priklauso ir nuo mūsų Prezidento bei kitų šalių lyderių, nes būtent jie priims galutinius sprendimus dėl ES biudžeto dydžio žemės ūkiui. Itin stiprus mūsų koziris yra tai, kad Europos Parlamento Prezidentas, atsakydamas į mano jau minėtą Baltijos šalių Europos Parlamento narių kreipimąsi, kuriame raginama užtikrinti tiesioginių išmokų suvienodinimą, patikino, jog tarpinstitucinėse derybose skirs ypatingą dėmesį, kad tiesioginės išmokos tarp skirtingų šalių narių ūkininkų būtų paskirstytos sąžiningai. Mano nuomone, toks pažadas rodo, kad bendras ūkininkų ir jas atstovaujančių organizacijų bei politikų darbas duoda rezultatų.
















EP nario biurai ir atstovai visoje Lietuvoje
Vilnius
+370 5 2077821,
vilnius@rope.lt

Kaunas
+370 673 81231,
ruta@rope.lt

Alytus
+370 671 32034,
zita.valiuniene@gmail.com

Marijampolė
+370 671 13018,
audriusbfg@gmail.com

Telšiai
+370 610 09137,
remdaiva@gmail.com

Tauragė
8 677 64721
+370 601 23038
taurage@rope2014.lt
Briuselis
+32(0)2 28 45384,
bronis.rope@europarl.europa.eu
milda.joksaite@europarl.europa.eu

Panevėžys
+370 674 61982,
panevezys@rope.lt


Klaipėda
+370 674 51078,
j.klaudija@gmail.com

Ignalina
+370 687 54250,
siaudinis.henrikas@gmail.com