Politinė reklama administruojama LVŽS
kandidato į Europos Parlamentą Bronio Ropės.
Ar jums yra tekę susidurti su situacija, kai Lietuvoje ir kitoje ES šalyje buvo parduodama vienodai ar labai panašiai supakuota prekė tuo pačiu pavadinimu, bet jos sudėtis ir kokybė skyrėsi?

Taip

Ne

Niekada neatkreipiau į tai dėmesio.









Renovacija keičia miestų veidus


Pigiausia energija – tai sutaupyta energija. Ji ne tik pigiausia, bet ir žaliausia. Aplinkos ministerijoje atidarant I. Sidarevičiaus fotografijų parodą „Renovacija keičia miestų veidus“ man teko pristatyti būsto renovacijos programų ištakas, kokią naudą šios programos teikia gyventojams ir kas trukdo kai kuriose savivaldybėse renovacijai įsibėgėti.

Labai gerai žinau, kad vis dar daug žmonių Lietuvoje didžiausią dalį savo pajamų šaltojo sezono metu skiria padengti šildymo išlaidoms. Tuo metu, kai dar buvau Ignalinos meru, analizavau situaciją, skirtingų savivaldybių patirtis ir kartu su komanda ieškojome būdų, kaip gyventojams sumažinti šildymo išlaidas ir tuo pačiu, kaip suteikti daugiau gyvenimo komforto, o jų nekilnojamam turtui daugiau vertės ir ilgaamžiškumo.

Kaip rodo praktika, šilumos ūkiui atsidūrus privačių tiekėjų ir administratorių rankose, per šildymo sezoną gyventojams tenka šilumai išleisti daugiau, nes privatininkai suinteresuoti tiekti šilumą ne kuo taupiau, o kuo išlaidžiau – tai didina jų pelnus.

Tuo tarpu savivaldybėse, kur šilumos ūkis neatiduotas privatininkams ir yra atnaujintas, sąskaitos už šildymą yra mažiausios. Tad Ignalinoje man būnant meru nusprendėme šilumos ūkį ir pastatų renovacijos programų administravimą palikti savivaldybės rankose.

Man, kaip buvusiam Ignalinos vadovui, tenka išgirsti priekaištų, esą Ignalinoje šilumos kaina yra didesnė nei kitur. Taip, pas mus kilovatvalandė šiek tiek brangesnė, bet juk tų kilovatvalandžių kraštiečiams tenka pirkti perpus mažiau nei kitų savivaldybių gyventojams! O gyvenimo komfortas, turint atnaujintą stogą, sienas, sutvarkytą rūsį, koridorius, rakinamas laiptines, naujas elektros instaliacijas, sutikite, visai kitas.

Taip yra todėl, kad Ignalinos gyventojai aktyviai įsitraukė į renovacijos procesus ir pirmi Lietuvoje pilnai renovavo visą šilumos ūkį, sutaupo per sezoną apie 50 proc. kuro (t. y. apie 40 hektarų miško), o tai reiškia – sunaudoja per pusę mažiau šilumos ir už šilumą sumoka per pusę mažiau. Sąskaitos už šildymą šalčiausiais mėnesiais Ignalinoje siekia apie 30–60 eurų paprastam dviejų kambarių butui.

Žiūrėti reikia ne į kilovatvalandės kainą, o į tai, kiek šeimai tų kilovatvalandžių tenka nusipirkti ir kiek sumokėti už šildymą, kad namuose būtų šilta. Juk gyventojams reikia ne pigių kilovatvalandžių, o mažų sąskaitų.

Dar svarbesnis pasiekimas yra tai, kad Ignalina, renovavusi šilumos ūkį, visus viešuosius pastatus ir daugiabučius namus, pilnai įgyvendino Europos Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo prioritetą. Europos Parlamente dar tik priėmėme sprendimą, kad taupant energiją, mažinant CO2 išmetimus, pastatai turi tapti energetiškai efektyvūs. Tai, ko likusieji Europos miestai sieks dar dešimtmečius, Ignalina yra pasiekusi jau dabar. Galima sakyti, Ignalina – pirmoji Europoje. Ignalinos „veidą“ renovacija pakeitė iš esmės. Neabejoju, kad į gerą.

Ignalinos geroji renovacijos patirtis tapo pagrindu kuriant nacionalines būsto atnaujinimo ir energetinio efektyvumo didinimo programas.

Senų daugiabučių renovacijos procesai jau stumiasi į priekį daugelyje šalies savivaldybių. 2013-2019 m. atnaujinta daugiau kaip 2400 senų daugiabučių, kuriuose gyvena apie 70 tūkst. šeimų. Per tą laikotarpį investicijos į renovaciją viršijo 650 mln. eurų, pasiekti energijos sutaupymai – 730 GWh. Šiuo metu įgyvendinama dar apie 1400 daugiabučių atnaujinimo projektų.

Jeigu Jus domina detalesnė informacija, ko reikia norint atlikti sėkmingą būsto renovaciją ir kaip išvengti daugiabučių renovacijos klaidų, kreipkitės į mano biurus.


Jūsų Bronis Ropė,
Europos Parlamento narys


Būsto energijos taupymo agentūros nuotr.


Nuotraukos
















EP nario biurai ir atstovai visoje Lietuvoje
Vilnius
+370 5 2077821,
vilnius@rope.lt

Kaunas
+370 673 81231,
ruta@rope.lt

Alytus
+370 671 32034,
zita.valiuniene@gmail.com

Marijampolė
+370 671 13018,
audriusbfg@gmail.com

Telšiai
+370 610 09137,
remdaiva@gmail.com

Tauragė
8 677 64721
+370 601 23038
taurage@rope2014.lt
Briuselis
+32(0)2 28 45384,
bronis.rope@europarl.europa.eu
milda.joksaite@europarl.europa.eu

Panevėžys
+370 674 61982,
panevezys@rope.lt


Klaipėda
+370 674 51078,
j.klaudija@gmail.com

Ignalina
+370 687 54250,
siaudinis.henrikas@gmail.com