Politinė reklama administruojama LVŽS
kandidato į Europos Parlamentą Bronio Ropės.
Ar jums yra tekę susidurti su situacija, kai Lietuvoje ir kitoje ES šalyje buvo parduodama vienodai ar labai panašiai supakuota prekė tuo pačiu pavadinimu, bet jos sudėtis ir kokybė skyrėsi?

Taip

Ne

Niekada neatkreipiau į tai dėmesio.









Austras įspėjo: tik nepirkite didelių daržovių


Prieš dešimt metų ekologinį ūkį Rytų Austrijoje įsigijęs ir jame pradėjęs ūkininkauti Klausas Rapfas pripažįsta, kad jam tai buvo iššūkis. Programinės įrangos inžinieriaus išsilavinimą turintis vyras teigė nusprendęs imtis visai kitokios veiklos todėl, kad norėjo pasiūlyti sveikų, aukštos kokybės produktų. Šiandien jis gali pasigirti pavyzdiniu 65 hektarų ekologiniu ūkiu ir savo pirkėjams siūlo beveik 1000 daržovių ir vaisių veislių bei platų vyno rūšių pasirinkimą.

„Man ne tik patinka, aš myliu įvairovę“, - emocingai paaiškina K. Rapfas, paklaustas, kam jam šitokia daugybė veislių. Ūkininkas, į Vilnių atvykęs kartu su kolege Iga Niznic iš nevyriausybinės organizacijos „Nojaus Arka“, vienijančios tūkstančius Austrijos sodininkų ir smulkių ūkininkų, išskirtiniame interviu GRYNAS.lt sutiko pasidalinti savo patirtimi.

Rinka ekologiniams produktams jau buvo pasirengusi

Austras pasakoja savo ūkį kūręs nuo nulio, tačiau iš karto žinojo, kad norės užsiimti tik ekologiniu ūkininkavimu. Įsikūręs Rytų Austrijoje, netoli Vengrijos sienos, jis ėmėsi daržovių ir vaisių auginimo bei vyno gamybos. Kadangi regione, kur vyras ūkininkauja, vyrauja žemyninis klimatas (vasaros būna karštos ir sausos, o žiemos šaltos), tokiomis sąlygomis gali augti daugybė augalų veislių.

Iš pradžių K. Rapfas buvo išsirinkęs apie 125 veislių vaisių ir daržovių, o per dešimtmetį gerokai išsiplėtė ir šiuo metu valdo apie 65 ha žemės sklypą, kuriame auga beveik 1000 augalų veislių. Austras pasakoja sėjantis daug tradicinių sėklų ir augina beveik viską - pradedant pomidorais, paprikomis, baigiant baklažanais, moliūgais, agurkais ir t.t.

„Prekybą vykdome daugiausiai tiesiogiai savo klientams - per ūkininkų turgų, taip pat tiekiame produkciją į mažas ekologines parduotuves, restoranus, kuriems rūpi aukštos kokybės vaisiai ir daržovės, restoranus, kurių klientai yra vegetarai, veganai ir t.t.“ - dėsto svečias iš užsienio.

Paklaustas, ar tuo metu, kai nusprendė rinkai pasiūlyti sveikų produktų, jų pasiūlos trūko, jis teigė, kad anaiptol. Ekologinės ūkininkystės judėjimai Austrijoje prasidėjo labai anksti – dar šeštajame dešimtmetyje ir šios ūkio šakos atstovai patirties sėmėsi iš „pionierių" Šveicarijoje ir Vokietijoje.

„Kai Austrija įstojo į Europos Sąjungą 1995 metais, ekologinių ūkių savininkai turėjo galimybę gauti subsidijų, ūkininkai dosniai naudojosi tokia finansine pagalba. Tuo pačiu metu didžiausias prekybos tinklas „Biller“ pradėjo programą, siūlydamas ekologinę produkciją savo pirkėjams. Jie daug investavo sukurdami savo ekologinės produkcijos prekės ženklą ir dėl to išaugo ekologinės produkcijos poreikis - tiek grūdų, tiek daržovių, vaisių, mėsos, pieno produktų“, - prisiminė K. Rapfas.

Jo teigimu, 2004 metais maždaug 10-15 proc. žemės ūkio sudarė ekologiniai ūkiai. Šiuo metu šis rodiklis siekia 22 proc., tačiau tikimasi, kad dar paaugs iki 25 proc.

Stebina kainos

Esame įpratę, kad dauguma ekologiškų produktų būna žymiai brangesni nei įprastiniai ir juos įpirkti gali toli gražu ne kiekvienas. Svečiai iš Austrijos tikina, kad jų šalyje padėtis geresnė nei daugumoje kitų Europos šalių.

„Vartotojams valgyti ekologinę produkciją nėra taip brangu kaip daugumoje kitų Europos Sąjungos šalių, - pastebi ekologinį ūkį turinčio K. Rapfo kolegė iš „Nojaus arkos“ I. Niznic. - Žmonės, kurie atvyksta į Austriją, dažnai labai nustemba, kad ekologiška produkcija yra gana pigi čia, ji nėra žymiai brangesnė lyginant su tradicine produkcija – ji brangesnė apie 20 proc.”

K. Rapfas, paklaustas, kiek šiuo metu ekologiniai produktai sudaro bendros žemės ūkio produktų rinkos, teigė, viskas priklauso nuo konkretaus produkto, bet vidutiniškai ekologinė produkcija siekia apie 10 proc.

Nenaudoja trąšų ir apsieina beveik be technikos

Ekologinio ūkio savininkas dar labiau nustebina prasitaręs, kad 65 ha sklype dauguma darbų atliekama rankomis.

„Skirtingų daržovių ir vaisių lysvės nėra labai didelės, todėl daugumą darbų dirbame rankomis, naudojame nedaug technikos. Darome tai ne tik dėl to, kad man patinka įvairovė, to nori ir mūsų klientai. Klientams patinka, kai vasaros metu jie gali rinktis iš 50-70 pomidorų veislių. Kiekvienas pirkėjas gali pasirinkti tai, kas jam labiausiai patinka. Juk ir poreikiai yra labai skirtingi – skirtingi skoniai, skirtinga daržovių naudojimo paskirtis ir t.t. Net nesijaučia, kad auginame labai daug, nes skirtinga produkcija turi savo pirkėją“, - tikina K. Rapfas.

nelaikau jokių gyvulių. Taip pat galima įsigyti ekologinių trąšų, kurios yra surašytos specialiuose kataloguose. Aš to nedarau, nes mano asmeninė filosofija tokia, kad noriu gauti derlių tokį, kokį geba užauginti pati žemė. Noriu jausti produkcijos gamybos ciklą. Jeigu dalis mano žemių duoda mažesnį derlių, kita dalis duoda didesnį. Stengiuosi atrinkti geriausias veisles, kurioms esamos aplinkos sąlygos būtų tinkamiausios“, - paaiškina.

Kodėl vertingesnė mažesnė daržovė?

Dažnai vartotojai mano, kad kuo didesnį vaisių ar daržovę įsigis, tuo ji bus geresnė. Tačiau tiesa ta, kad didesnėje daržovėje ar vaisiuje tiesiog susikaupia daugiau vandens.

„Taip būna ne visada, bet daržovių ir vaisių atveju dažniausiai tiesa. Jeigu atsirenkama gera tradicinė veislė ir derlius būna mažesnis, šių daržovių vidinės savybės būna geresnės – cukraus koncentracija, bioaktyviųjų medžiagų yra gerokai daugiau nei intensyvaus ūkininkavimo produkcijoje. Jeigu žiūrėtume iš cheminės sudėties perspektyvų, dauguma didesnių vaisių ir daržovių turi tiesiog daugiau vandens, kuris ir lemia jų dydį. Bet juk vandens gali įsipilti ir iš čiaupo, nebūtina dėl to pirkti daržoves ir vaisius turguje. O jeigu vaisiai ir daržovės yra mažesni, jie savyje turi didesnę koncentraciją maistinės vertės – tai juk ir yra ta dalis, kurios mums reikia labiausiai“, - paaiškina svečias iš Austrijos.

Jis pabrėžia visą ūkio produkciją auginantis darnoje su gamta - ką gamta duoda, tą augalai ir pasisavina. Jeigu mes jiems duodame pakankamai laiko, paaiškina K. Rapfas, jie mums atsilygina didesne maistine verte, kuri reikalinga mūsų organizmams. Jeigu mes juos „skubiname“, sukeliame stresą – su trąšomis, pesticidais, jie irgi duoda derlių, bet jis nėra toks vertingas, koks galėtų būti, jei leistume jiems augti patiems, tiki austras.

Austrai, anot ūkininko, vertina ekologišką produkciją ir vietinius produktus, o tai labai geras ženklas vietos ūkininkams. „Austrų vartotojai labai pasitiki vietos gamintojais, jų siūlomos produkcijos kokybe ir jeigu jie gali rinktis – didžioji dauguma nori vietinių produktų, net jeigu užsienietiška produkcija yra šiek tiek pigesnė“, - pastebi K. Rapfas.

Tiki, kad galėtume visi valgyti vien ekologišką produkciją

Austras, paklaustas, ar tiki, jog kada nors išauš diena, kada visi valgysime tik ekologišką maistą, teigė, kad tai tikrai būtų įmanoma, tačiau tam reikia atitinkamų politinių sprendimų ir politinės valios.

„Nėra jokių problemų didesnei daliai šalies ar regiono ūkininkauti ekologiškai – mano regione yra kaimelių, kurie turi tik ekologinius ūkius. Tokių ūkių produkcija galutiniams vartotojams yra įperkama. Tai yra klausimas, kuris išsprendžiamas žemės ūkio politikos formuotojų. Ar mes, kaip ES, norime tik gaminti daugiau ir daugiau ir tuomet investuoti daug pinigų, norint valdyti pagamintą produkciją – ją eksportuoti, subsidijuoti produkcijos gamybą ir t.t., ar norime propaguoti sveiką gyvenimo būdą?“ - tokius retorinius klausimus kėlė K. Rapfas.

Jo kolegė I. Niznic akcentavo, kad šiuo metu reikėtų galvoti ne apie produkcijos kiekį, o kokybę, nes pasikeitė tiek bendrosios demografinės aplinkybės, tiek žmogaus gyvenimo būdas.

„Tuo metu, kai ES buvo įsteigta, teko spręsti klausimą, kaip pamaitinti žmones, kurių populiacija po karo išaugo, dabar yra kitokia situacija – turime spręsti maisto švaistymo problemą – kasmet milijonai tonų maisto yra išmetama lauk. Antra, turime spręsti nutukimo problemą. Manau, kad turime į žemės ūkio produkciją žvelgti plačiau ir galvoti, ar tikrai turime gaminti vis daugiau ir daugiau, ar mums to tikrai reikia, ar geriau koncentruotumėmės į kokybę. Ir tai nėra klausimas individualaus žmogaus poreikių, tai visuomeninis klausimas – žmonės gyvena vis ilgiau ir sveikatos klausimai yra visiems svarbus“, - kalbėjo nevyriausybinės organizacijos „Nojaus arka“ atstovė.

















EP nario biurai ir atstovai visoje Lietuvoje
Vilnius
+370 5 2077821,
vilnius@rope.lt

Kaunas
+370 673 81231,
ruta@rope.lt

Alytus
+370 671 32034,
zita.valiuniene@gmail.com

Marijampolė
+370 671 13018,
audriusbfg@gmail.com

Telšiai
+370 610 09137,
remdaiva@gmail.com

Tauragė
8 677 64721
+370 601 23038
taurage@rope2014.lt
Briuselis
+32(0)2 28 45384,
bronis.rope@europarl.europa.eu
milda.joksaite@europarl.europa.eu

Panevėžys
+370 674 61982,
panevezys@rope.lt


Klaipėda
+370 674 51078,
j.klaudija@gmail.com

Ignalina
+370 687 54250,
siaudinis.henrikas@gmail.com