Bronis Ropė: 9 pokyčiai norintiems gyventi savo krašte
Bronis Ropė: 9 pokyčiai norintiems gyventi savo krašte

Europos Sąjungos (ES) finansavimas štai šioms trims sritims nulems didžiausią socialinį ir ekonominį Lietuvos vystymosi postūmį, didins šalies regionuose gyvenančių žmonių pajamas ir mažins socialinę atskirtį:

1. Sanglaudos parama atskiriems Lietuvos regionams. Man pavyko įtvirtinti ES dokumentuose turtingesnį Sostinės regioną ir mažiau išsivysčiusį Vidurio ir Vakarų Lietuvos regioną. Tai reiškia didesnį ES finansavimą silpniau ekonomiškai išsivysčiusioms savivaldybėms.

2. Tiesioginių ES išmokų žemdirbiams suvienodinimas. Lietuvos žemdirbiai gauna vienas mažiausių išmokų. Kai kalbame apie žemės ūkio stiprinimą, visų pirma, kalbame apie gyvybingas kaimo vietoves, kur gyvena trečdalis Lietuvos gyventojų ir apie stabilias kainas žemės ūkio produkcijos vartotojams. Pakėlus Lietuvos ūkininkų išmokų dydį iki ES vidurkio, Lietuvos regionai gautų žymiai didesnes pajamas, o žemdirbiai – sąžiningas konkurencines sąlygas Europoje.

3. Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas. Gerai išmanydamas to krašto problemas ir atominės energetikos specifiką, užkirtau kelią Europos Komisijos planams 300 milijonų eurų sumažinti reikiamą finansavimą. Tai rimtos investicijos į uždarymo proceso saugumą ir išsaugotos Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšos, kurias būtų tekę skirti iš šalies biudžeto, nurėžiant nuo kitų sričių.

Toliau sąrašą pratęsiu, pristatydamas svarbius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Vyriausybės trijų metų darbo pasiekimus, mažinančius skirtumus tarp Lietuvos regionų ir padedančius siekti ES Sanglaudos bei ES Socialinio ramsčio kovos su nedarbu, skurdu ir diskriminacija tikslų:

4. Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio augimas (nuo 822,8 Eur iki 1289 Eur). Tam įtakos turėjo biudžetininkų algų didinimas. Taip pat įvesta minimalios algos indeksavimo sistema. Minimali alga didinama ne padrikai, o yra susieta su vidutinės algos didėjimu. Anksčiau minimali alga augo daug lėčiau nei vidutinė. Indeksavimas mažina pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį.

5. Vidutinės senatvės pensijos augimas (nuo 255 Eur iki 344 Eur). Senatvės pensija taip pat pirmą kartą susieta su vidutinio darbo užmokesčio augimu, todėl kasmet didėja nepriklausomai nuo politikų sprendimų. Padidinta ir bazinė pensija. Panaikinta prievolė dabartinių pensininkų sąskaita finansuoti privačius pensijų fondus, taip pat panaikinta milijardinė Sodros skola, kurios nebereikės padenginėti Sodros klientams.

6. Įvesti universalūs „Vaiko pinigai“ (padidėjo nuo 30 Eur iki 50 Eur vienam vaikui). „Vaiko pinigai“ tapo pasiekiami visoms vaikų turinčioms šeimoms, nes, skirtingai nei taikant papildomą neapmokestinamų pajamų dydį (PNPD), dabar „Vaiko pinigai“ mokami visiems nepriklausomai nuo tėvų pajamų dydžio. Tad vietoj 240 tūkst. vaikų (kurie lengvatą gaudavo per PNPD) dabar išmoką gauna 516 tūkst. vaikų. Taip papildomi pinigai ateina į regionus ir kelia vietos ekonomiką, mažina šeimų skurdą ir socialinę atskirtį.

7. Biudžetininkų algų kėlimas. Pvz., vidutinis gydytojų atlyginimas pakilo nuo 1763 Eur iki 2551 Eur, mokytojų – nuo 783 Eur iki 1392 Eur. Regionų ekonomika didžiąja dalimi laikosi iš viešojo sektoriaus. LVŽS sprendimu valdininkų mažėja Vilniuje, taip biudžete sutaupoma apie pusė milijardo eurų, o savivaldybėse viešojo sektoriaus finansavimas didėja.

8. Mokesčių progresyvumas. Ankstesnės valdžios tik manipuliavo šia tema. LVŽS Vyriausybė padarė socialiai teisingą sprendimą ir įvedė progresinius gyventojų pajamų mokesčius. Daugiau moka tik uždirbantys daugiau. O mokestinė našta nedideles ir vidutines pajamas gaunantiems dirbantiesiems mažėja, nes kasmet didinamas neapmokestinamų pajamų dydis.

9. Finansinės paramos būstui jaunoms šeimoms programa. Parama iki 30 proc. būsto vertės, įsigyjant būstą regione, gaivina Lietuvos regionus.

Apklausa

Kaip vertinate vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo paslaugų prieinamumą Lietuvoje?
Pasirinkimai

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
milda.joksaite@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 674 61982
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 674 51078
klaipeda@rope2014.lt