Europos Parlamentas, ES Taryba ir Europos Komisija baigė trišales derybas dėl ES biudžeto 2020 metams. Projekte, dėl kurio kitą savaitę Strasbūre balsuos Europos Parlamento nariai, net 500 milijonų eurų didinamas finansavimas su klimato kaita susijusioms priemonėms, taip pat 78 milijonais – Jaunimo užimtumo iniciatyvai bei Erasmus+ programai.

„Žaliųjų/ELA frakcijos pastangomis susitarimas dėl 2020 m. biudžeto, ko gero, palankiausias klimatui Europos Sąjungos istorijoje, – teigia Europos Parlamento narys Bronis Ropė. – Tai reiškia, kad klimato kaitos stabdymo prioritetas yra ne tik skambi Europos Parlamento deklaracija, o realius finansinius įrankius įgaunantis Europos Sąjungos institucijų susitarimas. Tai yra paskutinis 2014–2020 m. Daugiametės finansinės programos biudžetas, kuris gali turėti didelę įtaką ir trišalėms deryboms dėl ateinančio 2021-2027 m. finansinio laikotarpio krypties“.

Vis dėlto, didžiausią Lietuvos vystymosi postūmį naujuoju ES finansiniu 2021-2027 m. laikotarpiu, pasak europarlamentaro, nulems sprendimai dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams suvienodinimo, dėl Sanglaudos paramos skyrimo Lietuvai pagal NUTS 2 lygio klasifikavimą ir dėl IAE uždarymo finansavimo.

„Šių sričių finansavimas taip pat gali stipriai mažinti jaunimo, ypač gyvenančio atokesniuose Lietuvos regionuose, nedarbą, taip pat tarnauti klimato kontrolės tikslams, – sako B. Ropė. – Tad turime reikalauti maksimalių finansinių investicijų šioms Lietuvai reikšmingiausioms sritims, kad išlaikytume milijardinę ES paramą ir pasiektume panašų socialinio ir ekonominio išsivystymo lygį visoje šalyje iki 2027 m.“

B. Ropė pabrėžė, kad bent jau kol kas Europos Parlamentas sugebėjo apginti poziciją, kad bendras ES biudžetas 2020 metais nebūtų mažinamas. Iš viso nustatyta įsipareigojimų suma sieks 168,69 milijardų eurų, t. y. bus beveik dviem milijardais didesnė nei siūlė ES Taryba ir 42 milijonais eurų didesnė nei pirminiame etape planavo Europos Komisija.