Iš europarlamentaro dienoraščio. Pirmosios kadencijos pabaiga
2019-05-15
Iš europarlamentaro dienoraščio. Pirmosios kadencijos pabaiga

Viščiukus skaičiuoja rudenį, o Europos Parlamento darbus – pavasarį. Į Lietuvos laukus atkeliaujant vasarai ir įsibėgėjant žemės ūkio darbų maratonui, į pabaigą eina mano pirmoji kadencija šioje Europos žmonėms atstovaujančioje institucijoje. Tai buvo turiningi, intensyvūs ir prasmingi penkeri metai, nuolat sukantis ratu tarp Briuselio, Strasbūro ir Lietuvos, išlaikant ryšį su manimi patikėjusiais rinkėjais, ginant jiems palankias pozicijas, tesint pažadus, rengiant dokumentus, nuomones, išvadas, įtikinėjant kolegas iš kitų šalių ir politinių grupių ir, žinoma, balsuojant.

Ką reiškia būti ūkininku, žinojau nuo mažens – dar nuo tų savo vaikystės „parduotų vasarų“, kai tėvui kasdien talkinau kolūkio 400 gyvulių fermoje, kur jis vienas plušėjo be laisvadienių ir savaitgalių.

Prieš pat tėvo netektį, sulaukėme laisvos Lietuvos ir atgavome žemę, gyvulių, trąšų. Ne dėl išmokų ar kokių verslo sumetimų, o tiesiog iš lietuviško supratimo, kad žemė yra tam, kad ją dirbtume, puolėme su mama, broliais ir seserimis ją dirbti. Tada pats keletą metų ragavau žemdirbio duonos.
Dabar pažįstu ir kitą žemės ūkio darbų pusę. Tai triūsas ginant kaimo žmogų, jo garbę ir orumą, plačiajame pasaulyje. Tai tūkstančiai susitikimų su mane palaikančiais Lietuvos piliečiais, poreikių ir rūpesčių išsiaiškinimas, aptarimas, ginčai, argumentai, sprendimų paieška. Po to – šių poreikių, rūpesčių, argumentų išsakymas Europos Parlamento plenariniuose posėdžiuose, komitete, frakcijoje, išdėstymas dokumentuose. Bendražygių įtikinimas ir pozicijų gynyba nuo oponentų – ar iš kitų Europos šalių, o neretai ir nuo savų, nuo lietuviškos žiniasklaidos ar politikų iš kitų stovyklų.

Tiek metų atkakliai skleidžiame apie save žinią pasauliui: esame ne prastesni už kitus europiečius, esame lygūs, esame ne mažiau darbštūs, laikomės tų pačių reikalavimų, nusipelnome vienodo įvertinimo su visų kitų šalių ūkininkais.

Kiek dar metų teks tą žinią skleisti? Tiek, kiek reikės.

Po šių penkerių metų žiūrėdamas savo rinkėjui į akis, žinau, kad padariau viską, kad tesėčiau rinkimų pažadą. Europai eižėjant, kenčiant audras ir netikrumą dėl ateities, atsiskiriant britams, daugeliui šalių norint mažinti finansavimą Bendrajai žemės ūkio politikai, Europos Parlamentas atsilaikė tvirtai ir pareiškė savo nuomonę: ne, Europos Sąjunga negali išsižadėti savo pagrindo – solidarumo. Nei žemės ūkiui, nei kaimo plėtrai finansavimas neturi būti mažinamas.

Ekologiniam ūkininkavimui, bendruomenių veiklai sąlygas pavyko pagerinti. Dėl visų žemdirbių išmokų suvienodinimo lemiamas mūšis nusimato kitos kadencijos Europos Parlamente. Mūsų visų pastangų dėka šis klausimas nenumarinamas – bendrą mūsų peticiją Parlamentas priėmė svarstyti. Kol kas iš Europos Komisijos gavome tik žodinį pripažinimą, kad „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų“. Per kiek laiko išliekančius skirtumus pavyks realiai sumažinti ir panaikinti, kad mūsų kaimas galėtų atlaikyti konkurenciją su kitomis šalimis – naujų atkaklių derybų klausimas.

Kad tęsčiau šį darbą, turiu būtinų žinių ir kolegų Europos Parlamente pripažinimą – ir kaip Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys, ir kaip Europos Parlamento derybininkas kaimo plėtros klausimu derybose su Europos Vadovų Taryba, kur dėliojami realūs sprendimai.

Ačiū Jums, mieli žemdirbiai, kad nesėdėjote rankas sudėję, kad rinkote parašus, skambinote, rašėte, ateidavote į mano biurus, į susitikimus, vykdavote į mitingus, protestuodavote ir neleisdavote Briuseliui apie mus pamiršti.

Dėkoju, kad palaikėte ir palaikote. Lenkiu galvą ir gerbiu Jūsų sunkų darbą bei jo kuriamą vertę visuomenei, ekonomikai, Lietuvai.

Kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga prieš rinkimus žadėjo, nuo šios kadencijos Lietuvos žemdirbiai turi balsą Europos Parlamente. Kad šis balsas nenutiltų, iki vasaros Jūsų kalendoriuje svarbu numatyti dar vieną reikšmingą darbą. Paskutinį pavasario sekmadienį, gegužės 26 dieną, ateikite į Europos Parlamento rinkimus ir pasirinkite sąrašą Nr. 2, o apačioje esančiuose reitingavimo langeliuose įrašykite mano numerį sąraše – skaičių „1“ (likusius keturis langelius galima palikti tuščius ar įrašyti kitus Jums patinkančius LVŽS komandos narius).
Per šiuos penkerius metus kartu kovojome su valdininkų abejingumu, kartu gelbėjomės nuo liūčių ir sausrų, kartu atlaikėme Rusijos embargą ir pieno rinkos krizę, kartu tiesėme tiltus sveikai lietuviškai produkcijai atsirasti mūsų vaikų darželiuose ir mokyklose, kartu švietėme visuomenę ir jauną miestiečių kartą, kad ne parduotuvėje užauga derlius ir „pasigamina“ pienas...

Pasižadu likti šalia Jūsų, klausyti ir girdėti, būti pasiekiamas ir savas, kokiame Lietuvos kampelyje begyventumėte. Likime kartu!

Jūsų – Bronis Ropė

Apklausa

Kaip vertinate elektros rinkos liberalizavimo procesą?
Pasirinkimai

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 675 06277
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 691 44132
j.klaudija@gmail.com