2014-2019 m. Europos Parlamento kadencijai artėjant į pabaigą, B. Ropė organizuoja susitikimų su gyventojais ciklą, skirtą aptarti nuveiktus darbus bei bendrus pasiekimus. Pirmasis tokio pobūdžio susitikimas su žemdirbiais įvyko kovo 29 d. VDU Žemės ūkio akademijoje. Susitikimo dalyviams pristatyta ir B. Ropės penkerių metų veiklos ataskaita „KAD BŪTUME PILNATEISIAI EUROPIEČIAI“, apžvelgianti pagrindines B. Ropės veiklos kryptis.

Susitikime su europarlamentaru dalyvavę žemės ūkio organizacijų atstovai, ūkininkai, savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistai, bitininkai ir kiti svečiai labiausiai domėjosi Europos Parlamente šiuo metu formuluojamomis Bendrosios žemės ūkio politikos 2021-2027 m. laikotarpiu gairėmis, situacija dėl tiesioginių išmokų konvergencijos, Lietuvos piliečių peticijos „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų“ eiga. B. Ropė dėkojo socialiniams partneriams už aktyvumą ir bendradarbiavimą, už Lietuvos žemės ūkio sektoriui svarbių problemų identifikavimą ir bendrą darbą, jas sprendžiant. Anot B. Ropės, jo pastangomis europiniuose dokumentuose sėkmingai įtvirtinus Lietuvos išskaidymą į du NUTS2 dydžio regionus, pavyko išvengti milijardinio paramos mažinimo Lietuvai, kuris būtų įvykęs dėl sąlyginai „išaugto“ vienos iš vargingiausių ES valstybių statuso (pagal ES išsivystymo lygio statistiką, Vilniaus apskritis jau siekia 107 proc. ES vidurkio, tuo tarpu kiti Lietuvos regionai tesiekia 62 proc. ES vidurkio). Nieko nedarant, parama būtų mažėjusi ne tik Sanglaudos, bet ir Kaimo plėtros krepšeliams, o tai būtų buvusi didelė našta valstybei.

Europarlamentaras pasidžiaugė žemdirbių vienybe, organizuojant peticijos dėl nesąžiningų tiesioginių išmokų eigą. Anot B. Ropės, precedento neturi jau pats faktas, kad šią peticiją pasirašė daugiau nei 52 tūkstančiai Lietuvos gyventojų. EP Peticijų komitetas, nepaisydamas Europos Komisijos atsirašinėjimų, pripažino peticijoje išdėstytus reikalavimus pagrįstais bei kvietė peticijos teikėjus į Europos Parlamentą pristatyti savo argumentų. Akivaizdu, kad tiesioginių išmokų suvienodinimo lengvai pasiekti nepavyks, tai ilgas ir daugybės bendrų pastangų reikalaujantis procesas, tačiau verta pasidžiaugti, kad kolegų Europos Parlamente suvokimas apie šios diskriminacinės problemos mastą ženkliai keičiasi. Galimybė teikti peticiją dėl akivaizdžios problemos – vienas įrankių, kuriais B. Ropė ragina naudotis, ginant savo demokratines teises.

Be to, B. Ropė pasidžiaugė, kad bendro darbo dėka pavyko sulaukti Europos solidarumo, Lietuvą sukrėtus įvairiems sunkmečiams – dėl Rusijos embargo patirtiems nuostoliams, liūtims ar sausroms. Ne kartą ne tik žodžiais, bet ir vizualiai (pavyzdžiui, surinkęs vaizdus iš skęstančių Lietuvos laukų) pristatęs problemos mastą kolegoms Europos Parlamente, B. Ropė akcentuoja, kad problemas būtina vieningai išsakyti visiems: tiek Europos Parlamento nariams, tiek Žemės ūkio ministerijos atstovams, tiek žemdirbių bendruomenei, ginančiai savo interesus tarptautinėse žemdirbių organizacijose.

Pristatęs nuveiktus darbus bei atsakęs į renginio svečių klausimus, B. Ropė, kandidatuojantis Europos Parlamento rinkimuose kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo lyderis, išreiškė siekį tęsti veiklą Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete ir sekančioje EP kadencijoje.

Rinkimai į Europos Parlamentą vyks gegužės 26 dieną.

B. Ropės veiklos ataskaitą „KAD BŪTUME PILNATEISIAI EUROPIEČIAI“ galite atsisiųsti čia, arba gauti B. Ropės biure bet kurioje Lietuvos apskrityje.