Gudieniškis Darius Vilimas kvietė pasidalinti gerąja patirtimi

Parengta pagal Ramutės ŠIMELIENĖS („Kaišiadorių aidai“, 2018 m. lapkričio 23 d.) straipsnį

Lapkričio pabaigoje kaišiadoriečiai sulaukė garbaus svečio – Europos Parlamento nario Bronio Ropės. Susitikimą su Broniu Rope surengė Nevyriausybinių organizacijų taryba, renginį pradėjo šios tarybos pirmininkė Nemira Abloževičienė. Susitikime dalyvavo ir kalbėjo Seimo narė Laimutė Matkevičienė, gudieniškis, Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojas Darius Vilimas, rajono savivaldybės administracijos direktorius Antanas Lukoševičius, rajono meras Vytenis Tomkus.

B. Ropė yra Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros bei Regioninės plėtros komitetų narys, todėl jo kalba susirinkusiems daugiausia sukosi apie kaimo, žemdirbių reikalus, regionų plėtrą. Šis susitikimas su kaišiadoriečiais europarlamentarui ne pirmas. B. Ropė, tapęs Europos Parlamento nariu, įsteigė biurus visose Lietuvos apskrityse. Jo teigimu, Europos Parlamentas sudaro puikias sąlygas išgirsti atstovaujamos šalies gyventojų balsą, t. y., kiekvieną savaitę grįžti į Lietuvą, organizuoti susitikimus su gyventojais, tad B. Ropė galimybę įsiklausyti į Lietuvos gyventojų lūkesčius išnaudoja maksimaliai.

Susitikimo metu B. Ropė pasakojo, kad per šią kadenciją daugiausia pastangų skyrė tam, jog Lietuva būtų pripažinta pilnateise ES šalimi, kad pragyvenimo lygis artėtų prie ekonomiškai stipresnių ES šalių lygio, kad išmokos žemdirbiams didėtų. „Žingsnis po žingsnio, man pavyko įtikinti kolegas EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, kad išmokų suvienodinimas Europos Sąjungos ūkininkams turi būti įtvirtintas ne tik kalbomis, bet ir teisės aktais. Parlamentas pritarė mano siūlymams įtvirtinti išmokų suvienodinimą jau kitame finansiniame ES laikotarpyje. Tam dar turi pritarti Europos Komisija. Kartu su žemdirbiais šį rudenį Europos Parlamente inicijavau naują „Baltijos kelią“: pakviečiau visus 25 Europos Parlamento narius iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos priminti Europos atsakingiesiems pareigūnams įsipareigojimą Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Pareikalavome teisės aktais įtvirtinti tiesioginių išmokų sulyginimą iki 2027-ųjų metų. Ne perpus sumažinti dabar esantį skirtumą, kaip siūlo Europos Komisija, o visiškai jį panaikinti“, – pasakojo europarlamentaras.

Paaiškėjo, kad B. Ropė ėmėsi keisti ES ir Lietuvos regioninės politikos planavimo principus, pagal kuriuos Lietuva, skirstant ES paramą, buvo laikoma kaip vienas regionas ir, nieko nekeičiant, dėl to mūsų šaliai grėsė Regioninių fondų paramos mažėjimas po 2020 metų. Tokia grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas pagal perkamąją galią jau perkopė 75 procentus Europos Sąjungos vidurkio. Viršijus šį lygį, Lietuva nustotų būti tarp vadinamųjų Sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES paramos nebereikia. O realybė, pasak B. Ropės, yra tokia – tarp pajamų, kurias gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skirtumai yra milžiniški. „Darbo užmokesčio, socialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis mūsų šalyje vis dar yra 3-4 kartus mažesnis už ES vidurkį, tad netekus didelės dalies ES finansavimo, tai, visų pirma, pajustų kukliau gyvenančios savivaldybės. Negalime dėl klaidinančios statistikos sau leisti prarasti šitiek pinigų“, – sakė europarlamentaras. Todėl B. Ropės iniciatyva buvo priimtas sprendimas Lietuvą suskirstyti bent į du regionus – Vilnių ir likusią Lietuvą, kad tai likusiai Lietuvai, atsižvelgiant į jos rodiklius, o ne į vidurkį, kurį iškreipia sostinės statistika, nesumažėtų ES parama po 2020 metų. Palaikymo vyriausybėje sulaukė ir B. Ropės siūlymai dėl didesnių galių suteikimo vietos savivaldai, regionų lygmens stiprinimo.

Po europarlamentaro pasisakymo, pasipylė klausimų lavina. D. Vilimas paprašė gerbiamo europarlamentaro pasidalinti savo gerąja Ignalinos rajono valdymo patirtimi, asmeninėmis įžvalgomis dėl mažėjančių ES investicijų, taip pat ką būtų galima patarti Kaišiadorių rajono dabartiniams ir būsimiems vadovams, į kurias problemines savivaldybės valdymo sritis šiuo metu būtina koncentruoti didžiausią dėmesį. Atsakydamas B. Ropė pabrėžė, kad kiekviena savivaldybė turi dėti maksimalias pastangas ieškodama sprendimų būdų, kaip sklandžiau ir aktyviau vykdyti visų rajono daugiabučių namų, kurių savininkams tenka didžiausios būsto išlaikymo išlaidos, renovacijos proceso įgyvendinimą, didinti energinį efektyvumą ir užtikrinti, kad atnaujinus daugiabučius namus, metinės būsto šildymo išlaidos sumažėtų. Šiam tikslui išskirtinį dėmesį reikia skirti atsakingam ir ūkiškam rajono finansų valdymui, dialogui su visuomene ir kolektyvinių sprendimų priėmimui.

Susitikimo dalyviai taip pat diskutavo apie ES biurokratinių procedūrų supaprastinimą ES fondų lėšų panaudojimui. B. Ropė pabrėžė, kad Lietuva, kaip ir kiekviena valstybė narė, pagal Europos Komisjos patvirtintas rizikos kontrolės ir valdymo imperatyvias rekomendacijas bei konkrečios valstybės korupcijos prevencijos programą privalo pasitvirtinti skaidrias ir efektyvias nacionalines lėšų administravimo procedūras. Deja, pagal tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ duomenis kasmetiniame Korupcijos suvokimo indekse Lietuva 2018 metais nepasistūmėjo ir išlaikė žemą 38 praėjusių metų poziciją (kur skalėje 0 reiškia absoliučiai korumpuotą šalį, o 100 – labai skaidrią valstybę), todėl ir lėšų administravimo mechanizmai šiame periode turi išlikti griežtesni.

Diskutuojant dėl rajono ligoninių pertvarkos, švietimo sistemos pokyčių, socialinių paslaugų efektyvesnio sprendimo, B. Ropė atkreipė dėmesį, kad dažniausiai problemos kyla dėl nesusikalbėjimo, neretai trūksta paprasčiausio dialogo, o savivaldybės administracijos darbuotojai vengia diskusijų su viešųjų įstaigų dirbančiaisiais ir rajono gyventojais, trūksta kompetencijos ir iniciatyvos atskirti komercines ir nekomercines įmonių veiklas, nustatyti įstaigoms aiškius tikslus ir juos kontroliuoti. Todėl praktikoje dažniausiai netaikomi arba tik iš dalies taikomi gerosios viešųjų įstaigų valdymo praktikos principai, trūksta nuoseklaus ir visa apimančio požiūrio į valdymą ir socialinį dialogą.