Pasiūlymai, kaip „taupyti“ mišką
2018-10-16
Pasiūlymai, kaip „taupyti“ mišką

„Beatodairiškas miškų naikinimas – šlykštu. Tikra yra gražu“. Toks spalio 13-ąją Labanore vykusios akcijos šūkis.

Man džiugu, kad žmonės bunda ir suvokia miško vertę. Kaip daug matęs politikas, puikiai suvokiu – be kirtimų neišsiversime. Taip, miškas svarbus emociniu, aplinkosauginiu, visuomeniniu, reprezentaciniu požiūriu. Ir taip, miškas taip pat yra ūkis, kurį tvarkome, kiek reikia – iškertame, vėl atauginame. Svarbu balansas. Kad būtų balansas tarp visuomenės ir verslo/ūkio interesų, turime girdėti abiejų pusių balsus. Štai pagaliau pasigirdo visuomenės balsas, ir tai – didelis mano patarėjo Andrejaus Gaidamavičiaus bei jo bendražygių nuopelnas.

Europos Parlamente dirbu Žaliųjų frakcijoje. Dirbu Lietuvai, kuri mane išrinko. Gerai išmanau europinę žaliąją politiką, paremtą vakariečių jau padarytomis klaidomis sunaikinant beveik visus savo miškus. Negaliu pažadėti, kad kada nors balsuočiau už visišką kirtimų draudimą, nes šiame etape tai būtų Lietuvos ekonomikos savižudybė. Bet galiu pažadėti, kad iš visų jėgų stengsiuosi – nes visada tai dariau ir tebedarau – kad miško kirstume mažiau, neeikvotume jo tuščiai. Turiu konkrečių racionalių ir ūkiškai pagrįstų siūlymų, kaip tai padaryti. Dalis jų jau įgyvendinama, dėl kai kurių raginu tiek nacionalinės, tiek ES valdžios institucijas imtis iniciatyvos, ir nemaža dalis priklauso nuo mūsų visų kasdienių įpročių, vartojimo kultūros"

1. Ginkime miškus ne tik gražiomis akcijomis. Renovuokime savo būstą, kad per šildymo sezoną sunaudotume mažiau gamtos išteklių kūrenimui. Nepavargstu kartoti: vien Ignalinos rajone, kurio meras buvau, renovacijos dėka ne tik perpus sumažinome gyventojų už šildymą mokamas sąskaitas, bet ir kasmet sutaupome 40 hektarų miško, nes šiluma naudojama racionaliai, o ne išgaruoja per kiauras sienas ir vamzdynus.

2. Nemanipuliuokime gražiais statistikos skaičiais, esą miškų Lietuvoje nuolat daugėja. Taip, daugėja miško paskirties žemės, bet kiek joje yra likę miško – šiuo metu nėra skaičiuojama, taigi nežinome. Pradėkime skaičiuoti, kad turėtume statistiką ir matytume tikrą vaizdą.

3. Atsispirkime besaikiam vartojimui. Tai kol kas aktualiau Vakarų Europai, kur daug kas namų interjerus atnaujina kas pusmetį. Pigūs baldai – gražu ir patogu? Pusę metų panaudojau ir išmečiau, perku naujus? Neturime pusdykiai išparduoti savo miško sudeginti ant šio vartotojiškumo laužo. Kirtimų nedrauskime, bet ribokime.

4. Nė vienas rąstas neturi išvažiuoti iš Lietuvos neapdirbtas. Jeigu jau medžiai nukertami, jie turi būti apdirbami čia. Apdirbant apvalią medieną, apie 30 proc. jos lieka atliekoms, kurios puikiai tinka šilumos ūkiui. O jeigu rąstus parduodame neapdirbę, prarandame ir šias atliekas – taigi turime papildomai pirkti gamtą teršiančias dujas, elektrą ar kirsti mišką, kad namuose būtų šilta.
5. Supaprastinkime medienos prekybą per biržą. Leiskime savivaldybėms tiesiai pirkti medieną iš vietinių tiekėjų, nedalyvaujančių biržoje – tai leistų apsaugoti gamtą ir kurtų darbo vietas Lietuvos regionuose. Šiuo metu biržą yra užvaldę stambūs tiekėjai, o smulkieji užspausti dirbtiniais ribojimais, todėl net nebėra kas rinktų šakas po kirtimų miškuose, o juk tai taupytų pinigus mūsų mažųjų miestų biudžetams ir apsaugotų miškus nuo papildomų kirtimų.

6. Atsakingai rinkimės būsto administratorių. Šiomis dienomis gaunu skundų iš vilniečių, kuriems šildymą įjungė nepaisant vasariškų temperatūrų. Mūsų miškai pleškinami, o šilumą žmonės išleidžia pro langus, nes namuose per šilta. Kad to nebūtų, būkime aktyvūs ir reikalaukime iš administratoriaus galvoti ne tik apie šilumos tiekėjų pelnus. Vilniuje ši paslauga privatizuota – nereikia tikėtis, kad privatininkai tausos gamtą ir mūsų pinigus, jiems terūpi jų kišenės. Jei administratoriai neatsižvelgia į reikalavimus – keisti administratorių, arba keisti merą. Merą siūlau rinktis ne pagal tai, ar daug šypsosi, o pagal įsipareigojimą sutvarkyti miesto ūkį, kad jis būtų ir ekologiškas, ir ekonomiškas, užuot jį parceliuojant į privatininkų rankas.

7. Daugiau siūlymų? Laukiu jūsų papildymų, pataisymų, reikalavimų.

Apklausa

Kaip vertinate elektros rinkos liberalizavimo procesą?
Pasirinkimai

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 675 06277
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 691 44132
j.klaudija@gmail.com