Labiausiai daugiakalbiame pasaulio parlamente galima pilnaverčiai dirbti ir susišnekėti bet kuria iš 24 oficialių ES kalbų.

Tačiau ne visur Europos kalboms užtikrintos lygios teisės.

Didžiosiomis Europos kalbomis kalbantys žmonės jau dabar turi gerokai daugiau galimybių skaitmeninėje erdvėje, nei mažųjų kalbų atstovai, - tarp jų ir lietuviai. Šį reiškinį tiriančių mokslininkų teigimu, šis atotrūkis, jei nebus imtąsi priemonių, tik didėtų.

Žaliųjų frakcijos kolegė Jill Evans surengė konferenciją apie kalbų lygybę skaitmeninėje erdvėje, jos iniciatyva buvo priimta ir Europos Parlamento rezoliucija šia tema.

Verslui paslaugų pritaikymas mažosioms kalboms, paprastai, nėra komerciškai patrauklus. Todėl nenuostabu, kad populiariais socialiniais tinklais Instagram ar Twitter negalime naudotis lietuviškai, gimtąja kalba negalime kreiptis į daugelį išmaniųjų buities technologijų ar duoti nurodymus „virtualiems asistentams“, - kas yra anglakalbių, prancūzakalbių ir kitų dominuojančiomis kalbomis šnekančių žmonių kasdienybė. Tokia kalbinė atskirtis apriboja ir žmonių ekonomines, socialines galimybes, - europiniais terminais šnekant sudaro papildomas kliūtis Europos Bendrajai rinkai.

ES parama yra labai svarbi, vystant technologinius sprendimus, kurie leistų lietuviškai ir kitomis „mažosiomis“ kalbomis kalbantiems žmonėms gauti lygiavertę informaciją ir skaitmenines paslaugas, būti pilnaverčiais naujausių technologijų vartotojais. Lietuviai mokslininkai sėkmingai vysto keletą lietuvių kalbos skaitmenizavimo projektų (pvz. lietuvių šnekos sintezatorius, šnekos atpažintuvas), tačiau tolesnė parama reikalinga ir visuomenės palaikymas būtinas, kad šios technologijos taptų plačiai prieinamos.