Su optimizmu stebime situaciją Klaipėdoje. Sukilę gyventojai, bendruomenių aktyvistai, architektai, vietinis LVŽS skyrius - visi aiškiai išreiškė valią gyventi "ne dulkėtame, smirdančiame krovamiestyje, o šiuolaikiniame uostamiestyje". Taip, kol kas reali padėtis mažai pasikeitė; taip, taršos, smarvės, gyvenimo kokybės problemas spręsti reikės dar daug metų, ir svarbu, kad tai būtų ne popierinės ir ne kosmetinės priemonės, o šiuolaikiški, europietiški, (eko)logiški sprendimai – tokių sprendimų ieškojome dar pernai mano surengtoje konferencijoje Klaipėdos universitete “Dūstantys miestai: kaip atgaivinti pajūrio orą?” Bet panašu, kad jau judama iš mirties taško – pasak kolegų klaipėdiečių, per pastaruosius porą mėnesių link sprendimų pajudėta labiau, nei per ankstesnius 10 metų. Linkime klaipėdiečiams suderinti ambicingas vizijas ir realybės poreikius. Kaip B. Ropė teigė: "Pats kiek galėsiu – ir toliau prisidėsiu prie jų įgyvendinimo praktikoje!"