Su kolegomis iš Baltijos šalių ir Lenkijos parengiau ir pateikiau dvi dešimtis pakeitimų Parlamento rengiamam pranešimui apie Maisto ir ūkininkavimo ateitį. Pagrindinis mūsų reikalavimas - suvienodinti tiesiogines išmokas jau nuo 2021-ųjų, užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas, padėti ūkininkams mažinti klimato kaitos poveikį bei skatinti darnų ūkininkavimą visame pasaulyje.

Džiugu, kad šias nuostatas palaiko įvairioms politinėms grupės atstovaujantys Europos Parlamento nariai iš Baltijos šalių bei Lenkijos. Dėkoju Laimai Andrikienei, Petrui Auštrevičiui, Zigmantui Balčyčiui, Vilijai Blinkevičiūtei, Kaja Kallas, Kristijanui Karinšui, Tuune Kellam, Boguslavui Liberadzkiui, Arčiui Pabriksui, Urmas Paetui, Indrekui Tarandui, Aldirdui Saudargui, Valdemarui Tomaševskiui, Yanai Toom ir Robertui Zilei, prisijungusiems prie mūsų su Sandra Kalniete ir Ivari Padar iniciatyvos dėl vieningų Baltijos šalių atstovų pasiūlymų. Džiugu, kad šie siūlymai sulaukė palaikymo tiek mūsų, Žaliųjų / ELA, tiek ir kai kuriose kitose frakcijose.

Tačiau derybos dėl būsimosios BŽŪP dar tik prasideda. Laukia daug diskusijų ir tikrai ne visi norai gali būti įgyvendinti. Pirmasis to įrodymas - šiandien Briuselyje prie Europos Komisijos įvykęs ūkininkų protestas.

Žinoma, gaila, kai argumentuotas diskusijas pakeičia tokia veikla kaip šiandienis furgono sudeginimas ir policininkų apmėtymas kiaušiniais. Būtent nuo vieningos tiek žemės ūkio sektoriaus, tiek ir po 2004 m. įstojusių valstybių narių atstovų pozicijos, argumentų ir gebėjimo juos apginti didele dalimi priklausys kiek galutinis susitarimas dėl BŽŪP bus geresnis nei dabar esanti nelygiavertė pusiausvyra. O gal net ir tokių protestų bus nebeliks.