Iš šiandieninio „Rail Balticos“ grupės pasitarimo išėjau su labai prieštaringa nuotaika. Viena vertus, Transporto komisarė Violeta Bulc net kelis kartus pabrėžė didžiulę svarbą, kurią šiam projektui teikia Europos Komisija ir džiaugėsi politine parama iš Baltijos šalių, ypač Lietuvos.

Kita vertus, tiek komisarė, tiek „Rail Balticos“ koordinatorė Catherine Trautmann pažymėjo, jog projektas susiduria su dideliais valdymo sunkumais, dalyvaujančių valstybių nesusikalbėjimu ir projekto vėlavimu, kai kuriose srityse jau siekiančio metus.

Nors ir užmaskuota mandagiomis frazėmis, Komisijos žinia skamba griežtai - „jei nesusitvarkysite - pinigai bus skirti kitiems projektams“. O pinigai - didžiuliai - visai 878 km ilgio „Rail Balticos“ vėžei planuojami 5,8 mlrd. eurų. Iš jų kol kas skirti tik 800 mln., ir likusių galime netekti, jei Baltijos šalys ir toliau nesutars tarpusavyje, o Lietuvos pusė vėluos su techninių dokumentų parengimu. Kol kas „galimybių langas“ dar nėra užsivėręs, nors svarbiausi klausimai spręsis jau kovo pabaigoje ir balandį. Ir tik nuo sėkmingo jų išsprendimo priklauso ar 2026 metais galėsime moderniu traukiniu greitai pasiekti Taliną, Rygą ar Varšuvą.