Neeiliniame EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto posėdyje, įsiterpusiame į Strasbūre šią savaitę vykstančią plenarinę sesiją, komiteto nariai diskutavo apie kolegos Herberto Dorfmanno rengiamo pranešimo „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ projektą. Posėdyje dalyvaujant Europos Komisijos atstovams, europarlamentarai aptarinėjo naujai projektuojamą Bendrosios žemės ūkio politikos reformą.

Apmaudu, tačiau diskusijoje europarlamentarų išreikštos nuomonės gan akivaizdžiai išsiskyrė su Europos Komisijos pozicija.

Beveik pusšimčio kalbėjusių europarlamentarų nuomonės sutapo dėl pagrindinių punktų - Parlamentas turi parengti aiškų politinį pranešimą, kuriame būtina aiškiai pasakyti, kad Bendroji žemės ūkio politika turi likti bendrąja. Naujojoje BŽŪP turi būti mažiau biurokratijos ir mažiau administravimo. Dvejų ramsčių modelis yra pagrįstas, tad jo reikia laikytis ir jį tinkamai finansuoti. Šeimos ūkiai turi būti žemės ūkio pagrindu, nors reikia apsispręsti, kas gi yra „šeimos ūkis“? Reikalingi mechanizmai išgyventi mažiems ūkiams, taip pat reikalingos išmokų lubos. Tiesioginių išmokų skaičiavimo sistema yra pasenusi, todėl reikia atitinkančios dabarties realijas, kurios tikslas būtų - visų Europos ūkininkų pajamų konvergencija. BŽŪP turi užtikrinti efektyvią kartų kaitą, tiek per paramos politiką, tiek ir per mokesčius - sritį, kurioje visa kompetencija tenka valstybėms narėms. Žinoma, įsipareigojimai aplinkai, maisto saugai turi išlikti, tačiau tai yra viešojo intereso paslaugos, už kurias turi būti atlyginama. Būtina skatinti tiek inovacijas, tiek ir ūkininkų vaidmenį maisto grandinėje. Na ir pabaigai, bet tai ne mažiau svarbu - sudarant išorės prekybos sutartis būtina atkreipti dėmesį į Europos žemės ūkio interesus.

Nors Bronio Ropės primygtinį raginimą baigti pereinamuosius laikotarpius ir pagaliau suvienodinti tiesiogines išmokas palaikė didelė dalis posėdyje dalyvavusių EP narių, Europos Komisijos atstovai šios temos kryptingai vengė.

Akivaizdu, kad virš 52 tūkstančių Lietuvos piliečių pasirašyta peticija „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų!“, kurią B. Ropė dar vasario mėnesį įteikė nagrinėti EP Peticijų komitetui, Lietuvos ūkininkų inicijuota pačiu laiku – Europos Komisija numačiusi dar gegužės mėnesį pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl BŽŪP reformos. Tikėtina, kad iki to laiko Lietuvos žemės ūkio ir maisto tarybos inicijuota peticija, išsakanti reikalavimą suvienodinti tiesiogines išmokas, jau bus pasiekusi Europos Komisiją.

Diskusijos, vykusios iš karto po peticijos įteikimo EP Peticijų komitetui, vaizdo įrašą galima peržiūrėti žemiau. Diskusijoje dalyvavo europarlamentaras Bronis Ropė, Lietuvos žemės ūkio ir maisto tarybos narys, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Tarybos pirmininkas Jonas Vilionis bei LR žemės ūkio atašė Briuselyje Karolis Anužis.