N. Zelandija – naujas potencialus partneris ar nauji iššūkiai?
2017-11-17

Dar neatvėsus aistroms dėl laisvosios prekybos sutarčių derybų tarp Europos Sąjungos ir JAV bei Kanados, Europos Parlamente pradedamos diskusijos apie derybas su Naująja Zelandija ir Australija. EP plenariniame posėdyje diskutuojant apie potencialias derybas su N. Zelandija, B. Ropė entuziazmą šios sutarties atžvilgiu paragino įvertinti itin atsargiai. Viena vertus, puiku, kad santykiai su N. Zelandija sėkmingai plėtojasi - mes gerbiame tas pačias vertybes, o ir glaudesni ekonominiai santykiai tikrai galėtų prisidėti prie tarptautinės vertybinės bendruomenės stiprėjimo. Kita vertus, viskas nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Visų pirma, neturime pamiršti, kad ES su partneriais kurdama dvišales specialias prekybos sutartis, kartu silpnina tarptautines struktūras. Sunkiai kurta Pasaulio prekybos organizacija lieka nuošalyje. Trečiosioms šalims irgi siunčiama žinia, kad galima mėginti gauti trumpalaikės naudos apeinant visuotinėmis atrodančias taisykles. Ar susimąstome apie ilgalaikes tokios veiklos pasekmes?

Antra - sektorinis poveikis. Naujosios Zelandijos atveju, atverdama rinką prekybai su itin stiprų žemės ūkį turinčia šalimi, ES kelia tiesioginę grėsmę vienai svarbiausių bendrųjų bendrijos politikų - BŽŪP. Keistai atrodo, kai, viena vertus, ieškoma būdų padėti sunkumus išgyvenančiam žemės ūkiui ir tuo pat metu kuriamos struktūrinės prielaidos, kurios dar labiau apsunkins ūkininkų ir viso žemės ūkio sektoriaus padėčiai. Naujoji Zelandija – stiprus įvairios žemės ūkio produkcijos, ypač gyvulininkystės, eksportuotojas. Pavyzdžiui, N. Zelandijoje laikoma virš 6,5 mln. pieninių karvių (palyginimui – Lietuvoje – 0,274 mln.), tad metinė pieno gamyba siekia apie 15 mlrd. tonų (Lietuvoje – 1,4 mln. t), ir šis rodiklis pasižymi sparčiai augančia tendencija. N. Zelandijoje auginama virš 85 mln. stambių gyvulių (karvių, avių, kiaulių ir kt.), čia plėtojama ekstensyvioji gyvulininkystė. N. Zelandija viena iš pirmaujančių pasaulyje pagal vilnų, šaldytos mėsos ir pieno produktų (sviesto, sūrio) eksportą.

Tad kokias konkurencines sąlygas sukursime savo ūkininkams, visiškai liberalizavę tokio stambaus eksportuotojo produkcijos įvežimą? Ar išties esame paruošę savo ūkininkus ir vartotojus tokiam rimtam pokyčiui? Kaip matome, rengiamoje sutartyje yra būtina numatyti specialius prekybos žemės ūkio produkcija apribojimus.

Apklausa

Kaip vertinate elektros rinkos liberalizavimo procesą?
Pasirinkimai

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 675 06277
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 691 44132
j.klaudija@gmail.com