Įsibėgėjant diskusijoms dėl Bendrosios žemės ūkio politikos, kuriai tenka beveik 40 proc. bendrojo ES biudžeto, reformos ir struktūros po 2020 metų, LR žemės ūkio ministerijoje rugsėjo 29 d. įvyko Lietuvos žemdirbių organizuota tarptautinė konferencija „Bendrosios žemės ūkio politikos ateitis: žemdirbių interesų pripažinimas“. Šiuo renginiu Lietuvos, Latvijos, Čekijos, Suomijos žemdirbių organizacijų atstovai siekė suformuluoti bendras gaires tolimesnėms diskusijoms ir deryboms dėl BŽŪP reformos. Simboliška, kad renginys įvyko toje pat salėje, kur dar šių metų vasarį B. Ropės iniciatyva susirinkę Lietuvos valdžios institucijų atstovai, dalyvausiantys būsimame BŽŪP reformos formulavime, diskutavo dėl bendradarbiavimo ir bendros pozicijos, siekiant Lietuvos žemės ūkiui palankios reformos baigties.

Konferencijoje dalyvavęs B. Ropė pristatė Europos Parlamente tvyrančias nuotaikas – 2009 m., įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, išplėtusiai Europos Parlamento galias ES teisėkūroje, europarlamentarams teko ne mažiau svarbus vaidmuo ir formuluojant BŽŪP reformą. EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys B. Ropė renginyje akcentavo, kad Europos Parlamentas kol kas aktyviai nesigilina į būsimąją Bendrosios žemės ūkio politikos reformą – šiuo metu EP veikiau gvildena kontekstą, kuriame būsimoji reforma bus vykdoma, t.y. sprendžia „Brexit“, pabėgėlių krizės, dvišalių prekybos sutarčių ir kitus klausimus, turėsiančius tiesioginės įtakos BŽŪP biudžetui. Nuo to, kiek lėšų pavyks išsiderėti BŽŪP po 2020-ųjų laikotarpiui, labai priklauso ir pačios politikos struktūra. B. Ropė akcentavo, kad vienu iš BŽŪP prioritetų turi tapti sąžiningos maisto grandinės užtikrinimas, tačiau tam reikalingi ir pačių žemdirbių namų darbai – Lietuvoje vangiai plėtojasi kooperacija, gamintojų organizacijų kūrimasis taip pat neįsibėgėja. Šie įrankiai, anot europarlamentaro, galėtų padėti ūkininkams stiprinti jų derybines galias, tačiau šie sprendimai – pačių žemdirbių rankose. Europos Parlamentas savo ruožtu ragina Europos Komisiją rasti formulę, kaip ES mastu privalomai sureguliuoti sąžiningą atsiskaitymą maisto grandinėje, nes savanoriškas principas, anot B. Ropės, kol kas tikrai neveikia, arba veikia nepakankamai.

Pasidžiaugęs, jog konferencijoje dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir keleto kitų ES valstybių narių ūkininkų organizacijos, B. Ropė akcentavo bendradarbiavimo svarbą derybų procese bei įsipareigojo tęsti darbą EP žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, siekiant sąžiningų konkurencinių sąlygų užtikrinimo. Su konferencijos dalyvių – Lietuvos, Latvijos, Čekijos ir Suomijos ūkininkų organizacijų – pasirašytu susitarimu galite susipažinti čia.