Komentuodamas vasario 1-ąją vyriausybės priimtą nutarimą dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, Europos Parlamento narys B. Ropė pažymėjo, jog Lietuvos valstybės institucijos be reikalo skuba keisti žemės pardavimo tvarką, ypač tokiu metu, kai pati Europos Komisija keičia savo požiūrį į šią problemą ir atsisako ketinimų nedelsiant duoti žemės pardavimą ribojančias valstybes nares į teismą. Atitinkamai, Seimas turėtų ne skubėti priimti šį įstatymo projektą, o pradėti glaudų dialogą su Europos Komisija dėl to, kaip geriausia būtų užtikrinti ir skaidrią, atvirą, visiems ūkininkauti norintiems prieinamą žemės rinką ir tai, kad žemės ūkio paskirties žemė netaptų spekuliacijos objektu.
Trečiadienio (vasario 1 d.) Vyriausybės darbotvarkėje atsiradus klausimui dėl patobulinto Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projekto (TAP-16-108(5) (15-3497(8), kuriame buvo siūloma atsisakyti beveik visų žemės pardavimą ribojančių saugiklių, B. Ropė surengė visų suinteresuotų šalių - Lietuvos ūkininkų, Žemės ūkio ministerijos ir Europos Komisijos atstovų pasitarimą. Pasitarimo metu išaiškėjo, jog nors Europos Komisija vis dar mano, kad šešios ES valstybės narės, tarp jų - ir Lietuva, taiko per didelius apribojimus žemės ūkio paskirties žemės pardavimui (Lietuvos atveju tokiais apribojimais buvo įvardintas reikalavimas norintiems įsigyti žemės turėti žemės ūkio srities išsilavinimą, 3 metų ūkininkavimo patirtį per paskutinius 10 metų ir gauti bent pusę pajamų iš žemės ūkio), tačiau pastaruoju metu pradėjo keisti savo požiūrį į šią problemą ir vietoje ketinimo duoti šias valstybes nares į teismą, siekia ginčytinus klausimus spręsti dialogo būdu.
Europos Komisijos Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų generalinio direktorato (DG FISMA) nuomone, valstybės narės gali taikyti žemės pardavimo saugiklius, visų pirma dėl to, jog žemė yra ypatinga prekė, turinti ne tik ekonominę, tačiau ir socialinę, kultūrinę, ekologinę ir kitokią vertę, kurios neįmanoma išmatuoti vien pinigine išraiška. Todėl Komisija artimiausiu metu planuoja surengti plataus masto diskusiją su valstybių narių specialistais apie žemės pardavimo reglamentavimą ES valstybėse narėse, leistinus ir neleistinus pardavimo saugiklius, kitas priemones, kuriomis būtų pažabotos galimybės spekuliuoti žemės ūkio paskirties žeme, kartu užtikrinant, kad visi norintys ūkininkauti turėtų lygias ir sąžiningas galimybes ją įsigyti.
Komentuodamas pasitarimo rezultatus, B. Ropė pažymėjo, jog Komisija labai atvirai priėmė Lietuvos atstovų pateiktus padėties vertinimus ir pastabas. Jis taip pat pažymėjo, jog trečiadienį Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintas įstatymo projektas dar tik bus teikiamas Seimui, todėl mūsų šalis turi daug galimybių patobulinti būsimą žemės pardavimo tvarką. Kartu, siekdamas užtikrinti, kad Lietuvos įstatymuose atsispindėtų geroji europinė patirtis, B. Ropė pakvietė DG FISMA atstovus į Lietuvą, į diskusiją su Seimo, ypač jo Kaimo reikalų komiteto nariais ir darbuotojais, kurią tikslinga būtų surengti prieš Seimui pradedant svarstyti šį įstatymo projektą.
Europarlamentaro teigimu, tokia diskusija galėtų tapti gero valdymo pavyzdžiu tiek europiniame, tiek ir nacionaliniame lygmenyje bei paskatinti aktyvesnę Lietuvos žemės ūkio atstovų tiesioginę sąveiką su Europos Komisija, efektyvesnį savo interesų atstovavimą ir geresnį supratimą apie Europos Sąjungą, jos teikiamas galimybes ir sąlygojamas ribas.
