B. Ropė: Sankcijos – tai mūsų galimybė išmokti gyventi nepriklausomai
2014-09-20
B. Ropė: Sankcijos – tai mūsų galimybė išmokti gyventi nepriklausomai

Lietuvos vyriausybės svarstomas siūlymas kelis mėnesius kompensuoti Rusijos embargo nuostolius pieno, mėsos sektoriaus įmonėms, kol jos įsitvirtins naujose rinkose, yra logiškas, jei perdirbėjai laikysis susitarimo ir mokės ūkininkams už produkciją liepos kainomis.

Tokiu būdu galbūt bus išvengta šoko, atleidimų ir bankrotų.

Daržovių sektoriui taip pat reikalingas skubus postūmis. Nėra normalu, kai Lietuvos daržovių augintojai, kitaip nei kitose šalyse, beveik nesinaudoja ES parama, atsilikdami pagal gamintojų organizacijų kūrimo tempus, o parama teikiama tik susivienijus į tokias organizacijas. Jungimasis į gamintojų organizaciją reikštų galimybę koordinuoti eksporto paiešką. Valdžia turi paskatinti šį procesą.

Įprastos ES bendrosios žemės ūkio priemonės – produktų intervenciniai pirkimai sandėliui, eksporto subsidijos padės stabilizuoti situaciją. Tačiau rimtoms nuostolių kompensacijoms sprendžiant iš pirminių skaičiavimų prireiks kelių šimtų milijonų litų, kuriuos gali padengti ES krizės rezervas. Jame kasmet sukaupiama 400 mln. eurų ir, jei neišnaudojama, grąžinama ūkininkams per išmokas.

Paskutinį kartą fondu naudojosi Ispanijos daržovių augintojai per 2011 m. gegužės–liepos mėn. kilusią bakterijos E.coli krizę. Tiesa, tikėtina, kad šį kartą fondo pinigais norės naudotis visos embargo paveiktos šalys. Kaip EP narys darysiu viską, kad derybose dėl šių pinigų naudojimo Lietuvos balsas būtų išgirstas.

Tačiau tokio masto krizinėje situacijoje turime galvoti ne tik apie trumpalaikes pasekmes.

Pavyzdžiui, svarstomos PVM lengvatos maisto produktams yra reikalingos, daugelis šalių jas turi, tačiau, žinant mūsų prekybos tinklų galią, kyla abejonė, ar Vyriausybė sugebėtų realiai kontroliuoti pelnus. PVM lengvatos daržovėms taip pat turi prasmę ir dėl sveikatos politikos sumetimų, nes jų vartojimas nuolat mažėja Europoje. Tačiau pinigų išmokėjimas kompensacijos ar lengvatos forma vienai ar kitai įmonei gali baigtis didesniais pelnais mokesčių mokėtojų sąskaita ir tiek. Eksporto krizė gali ištikti ir vėl. Tikėjimas, kad atradę naujas rinkas, pvz., Izraelyje, užtikrinsime ilgalaikį stabilumą, taip pat skamba keistai.

Analizuodami eksporto problemas turime matyti ir kritiškai vertinti savo priklausomybę nuo importo. Juk sveikos ekonomikos pagrindas ne tik atvirumas pasaulio rinkoms, bet ir gebėjimas tam tikrose srityse remtis savais gamintojais. Energetika čia, žinoma, yra pirmoje vietoje. Laikas realiai vaduotis iš energetinių žaliavų importo priklausomybės, paskatinti atsinaujinančią darbo vietas kuriančią energetiką. Juk turime praktinių pavyzdžių, patirties, trūksta tik politinės valios.

Esu tikras, kad ir Lietuvos apsirūpinimas maisto produktais, panašiai kaip energetinė nepriklausomybė, privalo tapti nacionalinės politikos prioritetu. Bendroji ES maisto rinka, globalios prekybos laisvė tam neprieštarauja.

Turime kalbėti ne tiek apie vidaus vartojimo skatinimą, kiek apie tam tikrą darnumą Lietuvos ir ES žemės ūkio politikoje. O ką mes turime šiandien? Didžiules baimes, kad pigi lenkiška produkcija, neradusi rinkos Rusijoje, užplūs mūsų prekybos tinklus ir turgavietes.

Būtent tvirta vietos gamintojų ir perdirbėjų pozicija vidaus rinkoje, vartotojo pagrįstas pasitikėjimas savu gamintoju visada yra sė kmingo eksporto pagrindas. Be to, neįmanoma išjudinti ir kitų senų Lietuvos žemės ūkio problemų – tūkstančius hektarų nedirbamos žemės Rytų Lietuvoje panaudoti maisto gamybai ir vietos energetikai, auginti jauną ir motyvuotą ūkininkų kartą.

Apklausa

Kaip vertinate elektros rinkos liberalizavimo procesą?
Pasirinkimai

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 675 06277
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 691 44132
j.klaudija@gmail.com