Europos Komisijos priemonės dėl sankcijų poveikio
2014-09-04
Europos Komisijos priemonės dėl sankcijų poveikio

Pirmoji informacija iš Europos Komisijos dėl priemonių, kurių bus imtasi visos Europos mastu suteikia pagrindą labai ribotam optimizmui.

Europos parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, kuriame dirbu, vyko šviežiai Europos Komisijos sukurto krizės įveikimo plano pristatymas. Pagaliau atsirado dokumentas, kuriame analizuojamas visas sankcijų poveikis ekonomikai ir priemonės jį stabilizuoti. Iki šiol buvo reaguojama operatyviai, pvz., dėl greitai gendančių vaisių ir pan. EK atstovas konstatavo krizės mastus – bendras poveikis ekonomikai yra nemažas, 4,2 proc. bendro ES žemės ūkio ir maisto produktų eksporto sudaro produktai neįleisti į Rusiją. Komisija skaičiuoja, kad 5,1 milijardų eksporto rinkos praradimas palies 9,5 milijono žmonių ES pajamas. Akivaizdu, kad nemaža dalis tų žmonių yra būtent Lietuvoje, Baltijos šalyse. Lietuvos eksportas sudaro 20 proc. viso ES eksporto į Rusiją, tačiau mūsų šalies ekonomika sudaro tik 0,27 proc. ES BVP. Atskiriems sektoriams ir valstybėms sankcijų poveikis yra milžiniškas. Bet Europos Komisija elgsis atsargiai. Šiandien buvo oficialiai pripažinta, kad EK kol kas nesiima ypatingų priemonių, t.y. nepradeda naudoti 400 milijonų eurų krizės rezervo fondo. Tačiau daugelis parlamentarų ragina tai daryti nedelsiant, nes dabartinė krizė nenusileidžia, pavyzdžiui, 2011 m. bakterijos E.coli sukeltai krizei, kai Ispanijos agurkų augintojams buvo kompensuojami nuostoliai iš fondo. Gera žinia yra tai, kad Komisija neuždarė šio klausimo ir susidaro įspūdis, kad stebint situaciją gali būti imamasi ryžtingesnių priemonių.

Tarp jau dabar paskelbtų rimtesnių priemonių – intervenciniai pieno produktų pirkimų pratęsimas iki gruodžio, papildoma paramą naujų rinkų paieškoms. Tai, aišku, nesprendžia problemų iš esmės. Be to, dalis Parlamentarų nuogąstavo, kad gan rimtas pagalbos priemonių paketas vaisiams ir daržovėms (125 mln. eurų) bus greitai išnaudotos Pietų šalyse, o šalys kurios nuima derlių vėliau (tame tarpe ir Lietuva) negaus pinigų. Komisijos atstovas patikino, kad papildomi pinigai bus skiriami operatyviai esant poreikiui. Stebėsime. Komiteto posėdyje paraginau Komisiją atidžiau išanalizuoti situaciją mūsų regione, pateikiau keletą labai rimtų skaičių. Pristačiau vieningą Baltijos šalių žemdirbių kreipimąsi į Komisiją, (jį savo parašais parėmė ir Baltijos šalių Europos parlamento nariai). Kreipimosi esmė – prašymas pripažinti išskirtinę Baltijos šalių ekonomikos padėtį ir įkurti specialų fondą šių šalių žemės ūkio sektoriui, patiriančiam neproporcingus nuostolius, remti. Kitam komiteto posėdžiui paprašiau pristatyti Komisijos priemonių planą dėl kiaulių maro. Šiai problemai, rodos, dėmesio Europoje kol kas nepakanka. Vakarykščiam posėdyje atkreipiau ir ES pirmininkaujančios Italijos Žemės ūkio ministro dėmesį į kiaulių maro problemą Rytų Europoje, kuri gali tapti visos Europos problema.

Apklausa

Kaip vertinate elektros rinkos liberalizavimo procesą?
Pasirinkimai

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 675 06277
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 691 44132
j.klaudija@gmail.com