Bronis Ropė: nereikia staigių judesių dėl mokesčių ar euro
2014-05-06
Bronis Ropė: nereikia staigių judesių dėl mokesčių ar euro

Bronis Ropė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos iškeltas kandidatas į prezidentus, kaip pagrininę priemonę skatinti ekonomiką Lietuvoje mato valstybės decentralizaciją. Jis taip pat dėsto, kad euras įvedamas Europai nurodant „pagerintus“ rodiklius, tačiau nedetalizuoja, ką turi omenyje.

– Ar reikėtų Lietuvoje gerokai peržiūrėti, „perkratyti“ mokesčių sistemą? Kas joje keistina? Ar pritartumėte progresiniams pajamų mokesčiams? Ar yra rezervų ir galimybių mažinti darbdavių apmokestinimą? Ar turėtų būti įvesti nauji mokesčiai – visuotinis nekilnojamojo turto ir/ar automobilių?

– Siekiant solidarumo ir socialinio teisingumo būtina didinti mokesčių progresyvumą Lietuvoje arba tiksliau grąžinti progresyvumą. Progresinių mokesčių tikslas – tai ilgalaikės nelygybės mažinimas. Per 24 nepriklausomybės metus negalime pasigirti gerėjančiais socialiniai rodikliais. Ypatingai blogai atrodome nelygybės vertinimuose. Todėl mokesčių pagalba reikia siekti didesnės lygybės.

Tačiau progresiniams mokesčiams negali būti keliamas vien mechaninio biudžeto surinkimo tikslas. Nereikia staigių judėsių ir staigių sprendimų mokesčių srityje. Verslas turi iš anksto žinoti, kokie bus pokyčiai. Tačiau reikia turėti tikslą – skurdo ir nelygybės mažinimas. Pritariu prabangaus nekilnojamo turto ir automobilių mokesčiams, išskyrus pirmąjį būstą ir pirmąjį automobilį.

– Kokius būdus matytumėte siekiant mažinti nedarbą, didinti užimtumą, skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą?

– Valstybės valdymo decentralizacija ir tikroji savivalda turi tapti tikruoju prioritetu. Šiandien paramą gauna tas verslas, kuris gali konkuruoti laisvojo rinkoje, tačiau verslas nesikuria regionuose, kur taip trūksta jo paslaugų. Todėl valstybė turi padėti mažoms įmonėms, ypač besikuriančioms regionuose, kaime.

Šiandien beveik visa ES parama yra skirstoma centralizuotai, tai turi keistis. Taip pat man svarbu pasakyti, kad kooperacija ir bendradarbiavimas yra svarbiau nei globali konkurencija. Būtina koreguoti Lietuvos ir ES viešųjų pirkimų, importo, konkurencijos politiką tam, kad vietos rinkose būtų daugiau vietos produktų.

– Ar jau laikas ženkliau didinti MMA? Kokius matytumėte gyventojų pajamų didinimo būdus?

– Profesinėms sąjungoms valstybė turi sudaryti sąlygas lygiavertėms deryboms su verslu dėl atlyginimų kėlimo, ypač tuose sektoriuose, kur įmonių pelningumas tai seniai leidžia, pvz. prekybos centruose. Tik sektoriniai susitarimai realiai pradės didinti atlyginimus kaip yra Vakaruose. Minimali alga negali būti žemesnė nei 60% vidutinio šalies atlyginimo ir turi artėti prie ES vidurkio.

– Ar Lietuva elgiasi teisingai, siekdama nuo 2015 m. tapti euro zonos nare? Kodėl?

– Manęs netenkina dabartinių valdančiųjų planai žmonių sąskaita skubotai įvesti eurą. Siūlau atidėti skubotą euro įvedimo Lietuvoje projektą. Kartu su euro įvedimo klausimu svarstyti visų sumažintų pajamų (pensijų, atlyginimų, išmokų) grąžinimo ir atlyginimų didinimo planą.

Mes įvedame eurą iš esmės dirbtinai gerindami rodiklius Europai, silpnesniųjų žmonių ir verslo grupių sąskaita. Tai nenormalu. Euras negali būti tikslas savaime. Tai tik priemonė, o tikslas turi būti žmonių gerovė ir ekonomikos stabilumas. Ekonomikoje viskas turi būti skaidru ir aišku, o man kyla daug klausimų dėl mūsų rodiklių, kuriuos rodome Europai.

– Ar Lietuva eina teisingu keliu, siekdama išspręsti savo energetinės nepriklausomybės užtikrinimo klausimus? Ar turime statyti Visagino atominę elektrinę, o gal kažkaip kitaip užsitikrinti pakankamą elektros energijos gamybą Lietuvoje?

– Tapęs prezidentu, vykdysiu Tautos išsakytą valią dėl atominės elektrinės. Būtina nutraukti Visagino AE projektą bei uždaryti Visagino AE valstybinę įmonę, kuri kasmet valstybei kainuoja daugiau nei 100 mln. Lt. Lietuvos energetinė nepriklausomybė turi būti grindžiama pažangiausia, pigiausia ir daugiausiai darbo vietų bei mokesčių pajamų kuriančia žaliąja energetika kartu su suskystintų dujų terminalu ir jungtimis su Vakarais.

– Ką reikėtų daryti, siekiant skatinti lietuvišką eksportą, ieškant alternatyvų nestabiliai, rizikingai, bet labai pelningai Rusijos rinkai? Ta pačia proga – kaip derėtų spręsti dvišalių santykių su Rusija problemas, ar ne per griežta Lietuvos užimama pozicija, kas galbūt turi ir neigiamos įtakos mūsų verslo santykiams su šia šalimi?

– Aš nesiūlau radikalių pokyčių. Siūlau tęsti demokratinėmis vertybėmis grįstą dialogą su Rytų kaimyninėmis valstybėmis bei stiprinti diplomatines pastangas ginant Lietuvos ekonominius interesus. Mes turime išnaudoti savo strateginius pranašumus. Lietuva vis dar yra kone sveikiausia, švariausia, žaliausia ES valstybė. Todėl turime stiprinti darbą tą linkme. Pradžiai, pavyzdžiui, Lietuva turi būti paskelbta laisva nuo Genetiškai modifikuotų organizmų teritorija.

Kalbant apie Rytų kaimynus, pavyzdžiui, turime spręsti sienų pralaidumo klausimą, paprastų žmonių ir krovinių tranzito komforto klausimus, čia yra rezervų ir reikia politinės valios.

Apklausa

Kaip vertinate elektros rinkos liberalizavimo procesą?
Pasirinkimai

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 675 06277
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 691 44132
j.klaudija@gmail.com